2019 m. balandžio 17 d., trečiadienis

„Toro Bravo“ - du dešimtmečiai metai kovos, prievartos ir rokenrolo

Neseniai virtualioje erdvėje pasirodė fotoreportažas iš apleistos bombų slėptuvės Vilniuje, kurioje 1996-aisiais buvo atidarytas ir beveik 10 metų veikė pankroko klubas „Bombiakas“. Būtent čia, Smėlio g. 33 numeriu pažymėtame bunkeryje tarp Antakalnio gimnazijos bei vienuolyno, prasidėjo ir grupės „Toro Bravo“ istorija. Nors klubas jau senokai uždarytas, o kai kurių jo lankytojų nebėra gyvųjų tarpe, „vieno albumo projektas“ gyvuoja iki šiol ir įrašė jau 7- ąjį albumą “Tik į priekį”, kurį balandžio 20 d. pristatys kartu su grupėmis iš Rusijos, Vokietijos ir Suomijos klube „nArauti“, Vilniuje.

Toro Bravo“ sudėtis keitėsi daugybę kartų, čia grojo/-a grupių: „Bad Disposition“, „Bora“, „dr.Green“, „Erkė Maiše“, „Frekenbok“, „Lipnūs Maharadžos Pirštai“, „Verslo Rizikos Rezervas“ nariai, tačiau joje iki šiol tvirtai stovi du originalai: vokalistas bei tekstų autorius „Čiubas“ ir būgnininkas „Narušis“. Pirmąjį įrašą grupė ironiškai pavadino „The Best Of Toro Bravo“, taip tarsi numatydama savo daugiau nei kelis dešimtmečius trunkančią karjerą. „Toro Bravo“ yra Oi!, pankroko subžanro, gimusio '80-ųjų pradžioje Londone, ambasadoriai Lietuvoje. Šios subkultūros tikslas - apjungti pankus, skustagalvius ir darbo klasės jaunimą, išlaikyti pankroko scenos ryšį su tikrosiomis vertybėmis. Beje, „Toro Bravo“ yra vienintelė lietuviška grupė, kurios kūriniai buvo pergroti atlikėjų iš Lietuvos, Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, JAV, Lenkijos ir išleisti rinkinyje „A Tribute To Toro Bravo“. Vieną žinomiausių grupės dainų „Kelias“ galima išgirsti „Lapkričio Dvidešimtosios Orkestro“ repertuare. „Toro Bravo“ gerai žinomi ir mėgstami tarp Vilniaus futbolo klubo „Žalgiris“ ir krepšinio klubo „Rytas“ ultrų.



Albumas “Tik į priekį” įrašytas „Eleventy-One” studijoje Vilniuje. Jame septyni nauji (tarp jų – pirmasis grupės kūrinys angliškai „Oi mate!!!”) ir du perrašyti hitai „Futbolas" bei „Tavo vertybės". Įdomu, jog antrąją gitarą įrašė naujosios kartos atstovas, grupės „Timid Kooky“ muzikantas Dovydas Subičius.

Apie „Toro Bravo” sklinda įvairiausių istorijų, gandų, neįtikėtinų pasakojimų nuo tikrų iki visiškai fantastinių. „Toro Bravo“ nėra politiškai korektiški, jie netiki gražiais pažadais iš televizoriaus ir mano, kad prieš smurtą reikia kovoti jo paties ginklais. Ir ne tik scenoje. Apie visa tai pasakoja grupės idėjinis lyderis „Čiubas“

Grupė susikūrė 1997 m., kaip išgyvenote tuos laikus, kokie žmonės ir aplinka jus tada
supo?

Nepaprasti laikai. Mūsų jauna vastybė žengė pirmuosius savo žingsnius. Žmonės tuomet mąstė kitaip, buvo grubesni, piktesni, tamsesni. Kiekviename kieme, gatvėje, rajone siautė gaujos, užsiiminėjusios chuliganizmu. Teisėsaugai nesisekė jų kontroliuoti. Mes užaugome tokioje aplinkoje, kur už kiekvieną žodį, žvilgsnį, nekalbant apie išvaizdą, reikėjo atsakyti. Kiekvienas kitaip atrodantis, mąstantis žmogus buvo jų priešas. Tad muštis tekdavo nuolatos. Praversdavo visi pagalbiniai rakandai: peiliai, kastetai, dujos, iš anksto nepasiruošusieji naudojo plytas, butelius, akmenis ir viską, kas pasitaikydavo po ranka. Pastovėti už save tekdavo bent kelis kartus savaitę. Absoliutus rekordas buvo trys susidūrimai per pusvalandį su skirtingomis gaujomis, pakeliui į koncertą stoties rajone. Norėčiau pažymėti, mes niekada nebūdavome muštynių iniciatoriais, visuomet tekdavo ginti save, draugą/ę, grupę, koncertą. Dabar gal tai skamba fantastiškai, bet jie įpūtė vertybių, su kuriom buvo lengviau eiti savo pasirinktu keliu.

Kur vyko pirmasis „Toro Bravo“ koncertas, ką iš jo prisimeni?

Koncertas vyko „Bombiake“, turbūt pirmajame pogrindinės muzikos klube Lietuvoje, kurį valdė mūsų chebra. Atsimenu, buvo labai daug žmonių, kas yra keista pirmam grupės pasirodymui. Turbūt suveikė tai, kad buvome pagarsėję Vilniaus gatvių „cirkinikai“, žmonės atėjo pažiūrėti, ką gero gali šitie sugroti. Susigrūdo daug žmonių, neliko deguonies, uždegus degtuką, jis iškart gesdavo ir nuo lubų varvėjo kondensatas. Kosmosas! Atpylėm tada ir varom iki dabar!

Visą laik norėjau paklausti apie nuotrauką kurioje grupės vokalistą spec. kuopos
pareigūnai veda surakintą…

Kadras pagautas po futbolo rungtynių Lietuva – Škotija. Į tas rungtynes atėjau pasipuošęs marškinėliais, pasiūtais iš Didžiosios Britanijos vėliavos. Kaip žinia, dalis Škotijos nekenčia užkariautojų iš Anglijos. Norėjau truputį paprovokuoti. Po varžybų gerokai įmirkę svečiai pradėjo laidyti replikas mano adresu. Nelikau skolingas ir pradėjau jiems spardyti šiknas, tvarką prižiūrėjusios specialiosios kuopos pareiūgnai puolė juos ginti ir mane areštavo. Mano manymu, suveikė mūsų lietuviškas nepilnavertiškumo kompleksas, kai užsienio pilietis yra Dievas ir jam reikia pačiulpti, o savas yra mėšlo krūva. Mėgino užlaužti rankas ir paguldyti ant žemės. Iš pradžių 2, paskui 3, vėliau suskaičiavau 8. Ko tik nedarė, bananais daužė, dujom vaišino, kol galiausiai kažkuris sumąstė užtraukti marškinėlius man ant galvos, kad nieko nematyčiau. Tada surakino ir įmetė į busiką. Ir kaip manai, kur nuvežė? Ne, ne į nuovadą, o kažkur už garažų Žirmūnuose. Vyrukai buvo tiek įsiutę dėl savo neįspūdingo pasirodymo, kad nutarė paauklėti. Dviese laiko, dviese lupa su bananais. Bandžiau gėdinti: „Keturiese vieną surakintą. Gal kuris vienas ant vieno?“ Tokių eatsirado. Garbė ir pareigūnai – du nesuderinami dalykai. Tuo metu supratau, kaip sunku buvo tiems, kuriuos už kažką kankino, ar tai revoliucijos vadai, ar šiaip žulikai. Įsivaizduokite, ką jautė NKVD kankinamas Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Kitą dieną galėjau didžiuotis pavirtęs avataru, tik tamsesniu, tokia buvo odos spalva. Ir tricepsai įspūdingai ištinę,

Koncertinio turo metu užsienyje taip pat teko ne kartą ginti savo pažiūras. Vienas tokių
susirėmimų vyko Ukrainos sostinėje Kijeve...

Ta kelionė nuo pat pradžių nieko gero nežadėjo. Pakeliui į Kijevą grojome Lenkijoje. Koncertas nedidelis, žmonių mažai ir tie patys apatiški. Neištvėręs, pradėjau juos nuo scenos lietuviškai mokyti gyventi, įterpdamas vieną kitą slavišką keiksmažodį. Ir kaip buvo gėda, kai po koncerto priėjo keli žmonės ir prakalbo lietuviškai, pasirodo, studijuoja lietuvių kalbą.
Kitą dieną pakeliui į Kijevą sugedo busas, artimiausiame kaime užėjus į trobą ieškoti pagalbos
paaiškėjo, kad visi kaimo vyrai išėjo į pirtį ir iki pirmadienio veiksnių nerasime. Bet šeimininkė
paskambino broliui į kitą kaimą ir sutarėm, kad jis mus nutemps iki sostinės. Likus 30 kilometrų iki Kijevo, užkaito jo automobilio variklis, tuomet jau koncerto organizatoriai perėmė vilkimą. Pakeliui vienas organizatorių pasipasakojo dirbąs taksistu ir prisiklausantis įvairių istorijų iš girtų klientų. Vienas jų nupasakojo Oranžinės revoliucijos pradžią. Tokiais atvejais supranti, kas yra politika ir kaip viskas daroma, esi tik mažas didelės visą valdančios mašinos sraigtelis.
Atvykus į klubą, renginys jau buvo įsibėgėjęs, mums įėjus, muzika nutilo ir pasigirdo skanduotė: “Lietuva! Lietuva!“ Pamalonino visus, koncertą atgrojom vienu kvėpavimu. Po renginio pasklido gandai, kad fašistai ruošiasi pulti klubą. Susiformavo apie 50-ies žmonių grupuotė, išėjusi į žvalgybą. Paslankiojus po rudeninio Kijevo miegamuosius rajonus ir nieko neradus, pasakiau, kad grįžtu į klubą, nes ten liko saviškiai. Išsiskyrėm. Klube buvo likę vos keli žmonės ir organizatoriai, kai pasigirdo klyksmas: “Mus puola!“ Dviese su kažkokiu veikėju iššokom į lauką, žiūriu, prieš mus stovi keliasdešimties snukių banda su armatūromis, kastetais, buteliais rankose. Šalia jų – jau guli keletas koncerto dalyvių. Pirmas susidūrimas su puolančiaisiais, kažką nukirtau ir pastebėjau, kad mano kolega jau guli be sąmonės. Pagalvojau, tokia situacija nieko gero nežada, reikia smukti atgal į klubą. Apsisuku, o durys jau užbarikaduotos. Kelio atgal nebėra. Vėl kažką iškirtau, bet pats kritau, gavęs armatūros strypu. Kilau, vėl kritau ir kėliausi. 3-4 kartus. Parkritus, smūgių lavina tiek padažnėjo, kad supratau, jeigu dabar nepakilsiu, niekada nebeatsikelsiu. Po eilinio smūgio, pajutau srūvantį kraują per veidą, sukaupiau paskutines jėgas, pavyko prasibrauti pro supantį žiedą ir įšokti į
šalia esančią parduotuvę. Pagriebęs dvi alaus dėžes, pasiruošiau atlaikyti dar vieną puolimą, bet pasigirdo policijos sirenos ir puolimo nebesulaukiau. Lauke pamačiau automatais ginkluotą omoną ir greitosios pagalbos automobilius. 17 siūlių ant galvos be nuskausminimo, o gydytoja motinišku balsu paguodė, kad galiu pasidžiaugti savo genetiškai tvirta kaukole, kitaip jau būčiau lavonas. Kitą dieną vėl reikėjo kovoti, šįkart jau kartu su visa grupe. Štai toks apsilankymas Kijeve.

Panašių nuotykių patyrėte ir Lenkijoje?

Čia jau buvo daug linksmiau! Vasara, didelis klubas, po mūsų turi groti grupė iš Anglijos. Pirmoje eilėje stovi dvimetrinis arklys ir, kaip koks kunigas, vis pašventina sceną alumi. Pirmai dainai pasibaigus, mandagiai lenkiškai paaiškinu, kad taip nedarytų. Po antros - dar kartą įspėju. Trečiam gabalui prasidėjus, jis nesiliauja. Vyrai pažadus turi tęsėti. Strykt nuo scenos ir pliaukšt jam alkūne. Arklys krenta, bet jo draugai puola ant manęs. Grupės nariai meta instrumentus ir taip pat puola kovon. Kažkas pasirašo už juos, kažkas už mus ir prasideda kažkas neįtikėtino, mušasi visas klubas. Kaip filmo apie kaubojus scena. Nurimus aistroms lipam ant scenos, tęsiam koncertą ir šoka visi esantys klube. Nerealu, pagalvoju sau, ko reikia lenkams. Ne veltui pati galingiausia futbolo huliganų šalis. Po koncerto anglai sakė, kad tokių vaizdų per savo ilgą gyvenimą dar nebuvo matę.

O pačioje Anglijoj panašių istorijų buvo?

Londone grojome keletą kartų. Įdomu, jog savaitę prieš mus grojusio „GG Sindikato” koncerte susirinko mažiau žmonių nei mūsų - taip pasakojo abiejuose koncertuose apsilankę žmonės. Bet ne apie tai. Pirmasis koncertas buvo suorganizuotas „Millwall“ rajone. Nežinantiems, tai - legendinė komanda, pagarsėjusi savo nenuspėjamais ir nekontroliuojamais gerbėjais, o mūsų propaguojamos vertybės užgimė mirtinų „Millwall“ priešų „West Ham United“ teritorijoje. Apie šių komandų fanų santykius netgi filmas sukurtas - „Green Street Hoooligans“, jame vaidina ir Elijah Wood iš „Žiedų valdovo“. Mėgstame dėvėti šios futbolo komandos atributiką. Tik nesiklaidinkite - buvau, esu ir būsiu Vilniaus „Žalgirio“ fanas, o „West Ham“ - labiau kaip fetišas. Pasirodėme „Millwall“ rajone su „West Ham“ šalikais ir žmonės išpūtė akis. Klubo administracija apšalo. Didžioji koncerto lankytojų dauguma, žinoma, lietuviai. Bet renginio įkarštyje, žiū, trypia, šoka millwall’iniai! Muzika suartina (juokiasi).  Bet ramiai vakaras visgi nesibaigė. Jau susikrovus aparatūrą, berūkant paskutinę cigaretę,
prieina trys vietiniai ir, išsirinkę mane, kaip mažiausią grėsmę keliantį (pagal ūgį tikriausiai), čiumpa už mano šaliko ir iškart sulaukia smūgio į žandikaulį. Begriūnant, jo ranka paeidžia šaliką ir, nespėjus jam paliesti žemės, pagaunu ore. Vaizdas kaip Guy Ritchie filmuose. Užpuoliko kolegos pradeda rėkti: “Police! Police! Tave nufilmavo!“ Beskubant į busą, mintyse prabėgo istorijos apie legendinius anglų futbolo chuliganus, kurie šiais laikais nė barankos skylės neverti.

Nuolat kovojate už savo vertybes ir politines pažiūras – tai vis dėlto, kas, kaip už ką?

Per ilgą grupės gyvavimo istoriją susilaukėme įvairių klišių. Pradžioje buvome kaltinami, jog palaikome kairiuosius radikalus, vėliau - atvirkščiai. Nejuokaukite! Niekada gyvenime nesižavėjome jokiais politiniais balvonais, esame apolitiški. Juk politika uždaro tave į narvą ir į pasaulį žvelgi pro grotas. Pasidarai ribotas žmogus, nes vienos tiesos nėra. Tikime tik amžinomis vertybėmis, tokiomis kaip tiesa, garbė, laisvė. Aišku, mylime savo gatvę, miestą, šalį. Tik ne valdžią. Reikia skirti šiuos dalykus. Galiu papasakoti keletą istorijų apie savo požiūrį į politiką. Atvažiuojame groti į Florenciją, klubo scenoje kabo J.Stalino portretas, SSRS vėliavos. Kaip žinia, dalis italų, ispanų, prancūzų labai romantiškai žvelgia į komunizmą ir, kaip suprantu, nelabai skaito istorijos vadovėlių. Turėjome laisvą vakarą iki koncerto ir su klubo savininkais bevakarojant, bediskutuojant, primenant istorinius faktus, J. Stalino portretas atsidūrė šiukšlių dėžėje, o vėliavos buvo susuktos ir išneštos. Kita istorija vyko
grojant Šiauliuose. Minioje pasigirdus: “Heil Hitler!“, nustojome groti ir paklausiau: “Ar čia yra
Hitlerio mylėtojų?“ Prisistatęs garbintojas gavo pliauską ir atgulė pailsėti, koncertas tęsėsi.

Ar pankrokas turi ateitį?

Šiandien pankrokas yra rekordinėse žemumose. Nieko nėra amžino, tik Egipto piramidės. Vyksta koncertai, žmonės ateina, kažkuo tiki. Jei tau to reikia, gali tai patirti. Ir nereikia liūdėti, kad pankrokas ne toks masinis. Darome tai, kas svarbu mums. Ir niekas to nesunaikins. O kas bus toliau – laikas parodys. Nesu Vanga ir negaliu išburti rytojaus. Pabaigai, linkėjimai visiems, ką sutikome savo kelyje, su kuo grojome, draugavome, kariavome. Visi laukiami balandžio 20 d. prezentaciniame koncerte!

TORO BRAVO albumo "Tik į priekį" pristatymas
Balandžio 20 d. (šeštadienis) 19:00, klubas “nArauti”, Konstitucijos pr. 23, 08105 Vilnius

Parengė Domininkas Kunčinas (ore.lt)


2019 m. kovo 25 d., pirmadienis

from the heart of Europe - KING MOROI

jau kartą Vilniuje groja KING MOROI vėl žadą sudrebinti nArauti klubo sienas savo vidutinio tempo psychobilly ritmu.


Trio susikurė 2012 , bazuojasi Frankfurte, grupės diskografija nėra didelė. Per šešerius metus KING MOROI išleido 2015 vieną albumą “Hardly Better Than Nothing”  bei 2016 dviejų kūrinių singlą  “Let Me Out” two-track single, 7‘‘, taip pat sudalyvavo keliuose rinkiniuose...


Norintis gyvai išgirsti grupę KINGO MOROI turės galimybę tai padaryti ateinačio grupės euro turo metu, balandžio 20 dieną Vilniuje, klube "nArauti".

2019 m. kovo 18 d., pirmadienis

THE ZAPOY! - skinheads from RUSSIA


The ZAPOY! viena iš aktyviausių skinhead kultūros grupių rusijoje. Kaip teigia pati grupė "mes grojam street stiliaus muzika ir esam ištikimi skinhead kūlturai daugiau kaip penkiolika metų". Per tą ne trumpą laiką grupė sugrojo nemažai koncertų savo gimtojoje šalyje ir turėjo tik vieną turą 2015 metais europoje... Štai ir turo santrauka....


Per septinioliką grupės gyvavimo metų The ZAPOY! išleido du albumus, tai "Skinhead power" išleistas 2013 metais.

ir "The new world" kuris pasirodė tik prieš kelias dienas... Kurį išleido maskvos leiblas 


Taip pat grupė išleidus didelę galybę splitų su tokiomis grupėmis kaip RESTLESS, MOSCOW MAGIC BUS, RUDE RIOT, BYSTREET, bei STOMMPER 98, juos visus galite rasti grupės Bandcamp puslapije....

Norintis gyvai išgirsti grupę THE ZAPOY! turės galimybę tai padaryti ateinačio grupės euro turo metu, balandžio 20 dieną Vilniuje, klube "nArauti".


2019 m. kovo 14 d., ketvirtadienis

nauja TORO BRAVO daina "Tik į priekį"

ne paslaptis, kad balandžio 20 dieną grupė TORO BRAVO pristato savo naują albumą "Tik į priekį" ta progą kviečiame išgirsti albumo titulinę dainą "Tik į priekį".


Albumo prezentacija vyks Vilniuje, klube "nArauti" daugiau įnformacijos renginio evente FACEBOOKE

2019 m. kovo 11 d., pirmadienis

Užburiančios muzikos ketvertas „Besides“ pirmąkart lankysis Lietuvoje

Besides“ – tai post roką grojanti lenkų grupė, sugebėjusi laimėti šalies muzikinį talentų konkursą ir jau sugrojusi viename didžiausių post roko muzikos festivalių Europoje „Dunk!Festival“. Anksčiau
Lietuvoje nekoncertavę vaikinai kovo 14 d. klube „XI20“ bus pasiruošę nustebinti ne tik post roko stiliaus gerbėjus, bet ir su šiuo žanru nesusipažinusius, melodingos instrumentinės muzikos klausytojus.

„Jaunas, tačiau labai daug žadantis“ – taip apibūdinamas nostalgiško liūdesio skambesiu pritraukiantis kvartetas „Besides“ iš Lenkijos. 2011 metais Brzeszcze susikūrusi grupė mažiau nei per trejus metus tapo viena populiariausių bei žinomiausių grupių lenkiškoje post roko muzikos scenoje.

Debiutinis „Besides“ albumas „We Were So Wrong“, dienos šviesą išvydęs 2013 metais, buvo puikiai sutiktas tiek kritikų, tiek ir spėjusios susiburti nemažos fanų grupės. Gausybė teigiamų atsiliepimų, koncertuose kuriama magiška atmosfera bei jos praturtinimas vizualizacijomis gana greitai iškėlė "Besides“ į lyderiaujančių Lenkijos post roko grupių olimpą.

Atlikdami ne paties populiariausio žanro muziką „Besides“ sugebėjo pavergti milijonus Lenkijos gyventojų širdžių ir 2014 metais iškovojo pirmąją vietą televizijos talentų šou „Must Be The Music“. Praėjus dvejiems metams po sėkmingo debiuto, išleistas antrasis albumas pavadinimu „Everything Is“, už kurio prodiusavimą buvo atsakingas Maciej Karbowski, grupės „Tides From Nebula“ narys. Šį kartą ketvertas į savo atliekamų kūrinių skambesį norėjo įnešti daugiau neapdirbtų gitarų ir elektronikos garsų. Visa tai melancholiškus muzikinius kraštovaizdžius, leidusius svajingai paklysti debiutinio albumo įrašuose, pripildė audros šėlsmui prilygstančių, sielą pavergiančių elementų.

Per trumpą gyvavimo laikotarpį „Besides“ surengė daugiau nei 150 koncertų, tarp jų nemažai
pasirodymų festivaliuose Lenkijoje ir už jos ribų. 2018 metais užburiančios muzikos ketvertas iš Lenkijos savo kūrinius atliko viename didžiausių post roko muzikos festivalių Europoje –
Dunk!Festival’18“. Verta paminėti ir koncertinius turus su lietuviams jau gerai pažįstamomis
grupėmis „Obscure Sphinx“ bei „Tides From Nebula“.


Pirmą kartą Lietuvoje pasirodysiančio lenkų ketverto koncertas įvyks klube „XI20“ kovo 14 d.
Besides“ apšildys Andriaus Grigorjevo (ex-Luumm) solo projektas „Floodracks“.

Daugiau informacijos: FACEBOOK'e

Paieška