Balandžio 18d. Rytas buvo puikus, švietė saulė, gal kiek šaltoka buvo, bet visi užtat puikios nuotaikos išsimiegoja, nusiprausia. Pusričius nusprendėm grišti valgyt i kalnus, i jau legendini kioskelį(kas bent kartą kelevo su manim, žino jį puikiai). Pavalge nusprendem užkilt i auksčiausia Tatru viršunę Lomnickij Scit, bet deja vel sužinojom kad sezonui pasibaigus keltuvai veikia tik savaitgaliais. Dar palekem iki kito galo kalnu, bet ten tas pats veike tik slidinejimo trasos. Pasisukineja aplink, nusprendėm keliauti i Vieną. Kol kelevom kalnais žemyn, norintis leidosi lenta.... Su longbordu ten tikrai yra kur leisti laiką. Kelionė i Viena neprailgo, atstumas buvo nedidelis. Atvyke i EKH, jau suradom kolegas iš Demohrathia, puikiai nusiteikusius ir toliau be saiko gerenčius. Renginio pradžia nieko gero nežadejo, valandai likus iki koncerto žmonių beveik nebuvo. Nuotaikos buvo optimistinės, nes trys metus atgal per SPENGIMO pasirodymą, po antros dainos salė liko beveik tusčia. Tuo metu austrų skvoteriai žavejosi „sludge“ stiliumi. Renginiui prasidejus salė buvo beveik pilną, koncerta pradėjo Alžyriėčiai, ši kartą skambeja tikrai daug geriau ir ryškiau. Bet dėja i pasakytas prakalbas reakcijos beveik nesulaukė. (Ateityje bus interviu su jais). Pagroja trumpai ir greitai vieta užleido SPENGIMUI. Šį karta kolektyvas buvo pasiruošias stipriau, Maxui buvo parašytos kalbos ir dainų pristatymai, kad nestovėtu tarp dainų, kaip i švečius pirmą kartą atėjas. Dėja tai labai daug koncertui nepridėjo. Bet koncertas tikrai buvo labai geras, puikus garsas, beveik tobulas sugrojimas ir žinoma nelike abejingi austrai, geriausias pasirodymas iš praėjusiu. O poto tradiciškai jau tapes futboliukas su vietiniais ir alus...